Viskas apie jūrų kiaulytes

Jūrų kiaulytės yra lapaėdžiai/žolėdžiai (augalais mintantys) smulkūs žinduoliai ir priklauso graužikų taksonominei grupei. Laukinėje gamtoje jie yra aktyvūs naktį ir prieblandoje (naktiniai), bendrauja ir gyvena socialinėse grupėse. Turėtų būti auginami poroje ar grupėje. Jūrų kiaulyčių gyvenimo trukmė yra 6–8 metai, jų kūno ilgis yra apie 30 cm, o svoris – apie 450–1000 g.

Jūrų kiaulytės yra lapaėdžiai/žolėdžiai (augalais mintantys) smulkūs žinduoliai ir priklauso graužikų taksonominei grupei. Laukinėje gamtoje jie yra aktyvūs naktį ir prieblandoje (naktiniai), bendrauja ir gyvena socialinėse grupėse. Turėtų būti auginami poroje ar grupėje. Jūrų kiaulyčių gyvenimo trukmė yra 6–8 metai, jų kūno ilgis yra apie 30 cm, o svoris – apie 450–1000 g.

Natūrali jūrų kiaulyčių buveinė

Jūrų kiaulytės kilusios iš Pietų Amerikos, kur jos randamos nuo Kolumbijos iki pat Argentinos. Jos nekasa duobių, o sukuria takus ir urvus tankioje augmenijoje. Šėrimui dažniausiai renkasi žemos augmenijos vietas, kur randa maistingas žoles.

Jūrų kiaulyčių mityba

Jūrų kiaulytės turi labai specifinius mitybos poreikius. Virškinimo sistema yra ypač svarbi sveikam ir aktyviam gyvenimui.

Jūrų kiaulyčių dantys

Viršutiniame ir apatiniame žandikaulyje yra po du kaplius. Šie ir krūminiai dantys auga visą gyvūno gyvenimą, todėl:

a) Dantys turi būti tinkamoje padėtyje, kad turėtų kaip dilti ir neaugtų nekontroliuojami.
b) Maisto pasirinkimas yra labai svarbus veiksnys optimaliam kaplių ir krūminių dantų dilimui. Reikalinga grubi pluoštinė struktūra!

Jūrų kiaulyčių skrandis

Skrandis – vadinamasis prikimštas skrandis – turi mažai raumenų ir mažai susitraukia, o tai reiškia, kad jis negali perkelti sukramtytos maisto masės į apatinius žarnyno segmentus. Maistas nustumiamas vėlesnėmis maisto porcijomis. Jūrų kiaulytėms turi būti parinktas tinkamas maistas, kad gautų reikalingą energijos kiekį. Būtina atkreipti dėmesį į jaunų, augančių jūrų kiaulyčių mitybos reikalavimus.

Jūrų kiaulyčių apendiksas

Didysis apendiksas yra vadinamoji fermentacijos kamera. Čia smulkios skaidulų dalelės specialių bakterijų paverčiamos baltymais, B grupės vitaminais ir vitaminu K. Rezultatas – kaekotropai*, kuriuos jūrų kiaulytė vėl suėda. (*Kaekotrofai yra minkštų išmatų granulių rūšis, kurias valgo kai kurie gyvūnai. Tokio valgymo procesas žinomas kaip kaekotrofija. Kartais tai taip pat apibūdinama kaip pseudo-atrajojimas.)

Jūrų kiaulytės ir Vitaminas C

Jūrų kiaulytės negali natūraliai pasigaminti vitamino C savo organizme. Jei vitaminas C tiekiamas su geriamuoju vandeniu, šviesos ir deguonies įtakoje jis greitai suyra. Todėl labai svarbu su maistu gauti stabilizuoto vitamino C. Suaugusių jūrų kiaulyčių dienos poreikis yra maždaug 10 mg vienam kilogramui kūno svorio.

Reikalingas kalcio suvartojimas jūrų kiaulytėms

Kalcis yra svarbus mineralas. Kalcis, tiekiamas organizme, daugiausia randamas kauluose ir dantyse. Todėl racione esantis kalcis yra ypač svarbus gyvūnų sveikatai palaikyti.
Kita vertus, per didelis kalcio kiekis suaugusioms jūrų kiaulytėms taip pat gali sukelti šlapimo pūslės smėlio arba akmenų susidarymą. Deja, šiais laikais tai gana įprasta. Todėl labai svarbu pasirinkti tinkamus komponentus. Optimalus kalcio kiekis pagrindinėje dietoje

Jauni gyvūnai: 0,9 %*
Suaugę gyvūnai: 0,6 %

*Jaunoms jūrų kiaulytėms reikia didesnio kalcio kiekio nei suaugusioms jūrų kiaulytėms, nes jos dar nenustojo augti.

Skaidulų ir krakmolo santykio svarba jūrų kiaulyčių mityboje

Skaidulos:
Ląsteliena ypač svarbi gyvūno sveikatai. Dėl savo grubios struktūros ji palaiko virškinimo veiklą, apendiksą ir dantų dilimą.
Krakmolas
Krakmolas yra energijos tiekėjas, todėl maiste jo turėtų būti nedideliais kiekiais. Ląstelienos ir krakmolo santykio pasikeitimas ilgainiui gali sukelti sveikatos problemų:Skaidulų trūkumas sukels vidurių užkietėjimą, žarnyno floros pokyčius ir apendikso veiklos sutrikimus.
Per didelis krakmolo kiekis sukels nevalgumą, žarnyno floros pokyčius, pilvo pūtimą, viduriavimą, fermentaciją (rūgimo procesus virškinamajame trakte) ir nutukimą.
Veterinarai rekomenduoja minimalų ląstelienos ir krakmolo santykį 3:1.

Kaip sužinoti, kiek krakmolo yra mano augintinio maiste?

Tai išsiaiškinti galite skaitydami maisto sudėtį - sveiki grūdai (su krakmolingu endospermu arba miltuota dalimi), lauko pupelės, bulvės ir žirniai rodo, kad galima tikėtis didesnio krakmolo kiekio.

Jūrų kiaulytės laikymo rekomendacijos

Jūrų kiaulytės nemėgsta gyventi vienos. Rekomenduojama laikyti kastruotą patiną ir patelę arba grupėje po vieną patiną ir iki 3 patelių. Jei nekastruoti patinai laikomi kartu, jie gali pradėti kandžioti vienas kitą, kai tik pasiekia lytinę brandą. Jūrų kiaulytės neturėtų būti laikomos kartu su triušiais ar kitais graužikais, nes jų bendravimo būdai skiriasi, todėl gali kilti konfliktų.

Jūrų kiaulyčių narvo vieta namuose

Rekomenduojama narvą pastatyti tokioje vietoje, kurios nepasiekia skersvėjis ar tiesioginiai saulės spinduliai. Optimali rekomenduojama aplinkos temperatūra yra nuo 18 iki 22° C. Paaukštintos vietos yra geriausios, nes gyvūnai geriau mato ir nesijaučia kaip grobis.

Jūrų kiaulyčių narvo dydis

Jei laikomos dvi jūrų kiaulytės, rekomenduojama, kad narvo dydis būtų ne mažesnis kaip 120 x 60 x 50 cm. Be to, svarbu kasdien išleisti palakstyti už narvo ribų su priežiūra, kad galėtų mėgautis savo natūraliu elgesiu.

Jūrų kiaulyčių narvų įrengimas

Tinkami baldai pagerins gyvūnų gerovę. Svarbu, kad augintinis turėtų namelį, paaukštintą vietą gulėjimui ir šieno ėdžias. Maistas turi būti tiekiamas stabiliuose moliniuose arba keraminiuose dubenėliuose, o vanduo – gertuvėje ar kitame dubenyje. Gertuvės pranašumas – jūrų kiaulytė gers daugiau vandens ir bus palaikomas natūralus jos elgesys.

Jūrų kiaulyčių kraikas

Geriausia naudoti kraiką, kuris sugeria ir suriša kvapus bei amoniaką. Labiausiai tinka kraikas, pagamintas iš lino ar šiaudų, rekomenduojama išbandyti Bunny comfort ir Bunny absorber kraikus.

Jūrų kiaulyčių auginimas lauko sąlygomis

Triušius lauke galima laikyti ištisus metus. Būtina užtikrinti apsaugą nuo skersvėjų, tiesioginių saulės spindulių, lietaus ir plėšrūnų. Taip pat svarbu apsaugoti aptvarą nuo sugadinimo. Jei triušiai žiemą laikomi lauke, svarbu žinoti, kad pasikeis jų medžiagų apykaita - storėja kailis, kvėpavimo takai veikiami didesnio streso nei vasarą. Didėja poreikis gauti daugiau vitaminų ir baltymų. Pasirinktas maistas turi atitikti šiuos reikalavimus. Taip pat žiemai reikalinga neužšąlantis pastogė ar namelis.

Jūrų kiaulyčių ligos požymiai

Kaip suprasti, ar mano augintinis serga? Svarbu kiekvieną dieną stebėti savo augintinį. Žinodami savo augintinio įprastą elgesį, matysite, kada jis pakinta – tai gali pasireikšti ignoravimu, kai kalbinate, maisto ir vandens atsisakymu. Svorio kritimas ir tuštinimosi ar šlapinimosi pokyčiai taip pat gali rodyti ligą. Be to, sergantys gyvūnai dažnai apleidžia savo kailiuko prausimą. Skausmo požymiai - išlenkta nugara, susigūžusi laikysena, stipriai besišeriantis kailis, pusiau užmerktos akys ir griežimas dantimis. Atsiradus vienam iš šių simptomų, gyvūną  turi apžiūrėti veterinaras.